Šiek tiek apie spindulius – UV spinduliuotės poveikis sveikatai
Antradienis, 2010 Birželis 29th
Mažų ultravioletinės (UV) spinduliuotės kiekių žmonėms reikia vitamino D gamybai. Ji taip pat naudojama kai kurioms ligoms (pvz., rachitui, žvynelinei ar egzemai) gydyti. Tai daroma esant griežtai medicininei kontrolei, apie gydymo naudą su mažiausia neigiamo poveikio rizika sprendžia specialistai. Ilgalaikis UV spinduliuotės poveikis žmogui gali sukelti ūminius ir chroniškus odos, akių ir imuninės sistemos pakenkimus. Labiausiai žinomas ūmus per ilgo buvimo saulėje efektas yra apdegimas. Per ilgą laiką UV skatina degeneracinius ląstelių, audinio skaidulų ir kraujagyslių pakitimus bei ankstyvą odos senėjimą. UV taip pat gali būti akių uždegiminių procesų (fotokeratito – akies ragenos uždegimo) priežastis.
Chroniški (ilgalaikiai) efektai jungia dvi dideles visuomenės sveikatos problemas – odos vėžį ir kataraktą. Kasmet pasaulyje konstatuojama milijonai nemelanominio ir melanominio odos vėžio atvejų. Jeigu pirmasis gali būti chirurgiškai pašalinamas ir retai būna mirtinas, tai piktybinė melanoma šviesiaodžiams žmonėms realiai yra mirtina. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos įvertinimą daugiau kaip 20% kataraktos atvejų gali būti dėl UV poveikio, ypač valstybėse arti pusiaujo. Augantis žmonių aktyvumas lauke ir pasikeitusi deginimosi kokybė yra per ilgo buvimo saulėje priežastis. Daugeliui žmonių atrodo, kad intensyvus įdegis yra normalu. Nelaimei, ne tik vaikai ir jaunuoliai, bet ir tėvai supranta įdegimą kaip patrauklumo ir geros sveikatos simbolį. Turime žinoti apie galimą UV pavojų sveikatai ir siekti gyvenimo būdo pokyčių, kurie sustabdytų dabartinį odos vėžio atvejų didėjimą. Efektyvios švietimo programos, skiriant finansavimą sveikatos apsaugos sistemai (ypač odos vėžio ir kataraktos gydymui, kuriam pasaulyje išleidžiami milijardai), gali stiprinti nacionalinę ekonomiką.
UV indeksas – tai paprasta ir lengvai suprantama UV spinduliuotės intensyvumo įvertinimo priemonė. UV indekso reikšmės grupuojamos į kategorijas ir lemia apsaugos nuo saulės reikalingumo laipsnį.
0-2 – UVI žemas, apsaugos lygis minimalus (gali būti skrybėlė);
3-5 – UVI vidutinis, apsauga – skrybėlė, akiniai, apsauginio kremo saulės apsaugos faktorius (SAF) ne mažiau kaip 20;
6-7 – UVI aukštas, apsauga – kas išvardyta aukščiau, o tarp 11–15 val. geriau būti pavėsyje.
8-10 – UVI labai aukštas, ekstremali apsauga, t. y. geriau į lauką neiti.
UV spindliuotės intensyvumo prognozę ir daugiau informacijos rasite adresu http://www.meteo.lt/uvi_prognoze.php








Vanduo – be jo mūsų žemėje nebūtų gyvybės. Ne išimtis ir žmogus, kurio 70% kūno masės sudaro vanduo. Nepakankamas vandens vartojimas veda prie galvos svaigimo, koordinacijos sutrikimų ir odos sausėjimo. Žmonėms, gyvenantiems aktyvų gyvenimą reikia atkreipti dėmesį į vandens vartojimą. Vanduo treniruočių metu reikalingas termoreguliacijos procesams, bei metabolinėm reakcijom. Treniruotės metu ( priklausomai, kokia sporto rūšis) prarandama iki 3 litrų vandens. Prarandamas kiekis vandens priklauso nuo išorės temperatūros, treniruotės intensyvumo, bei kūno sudėjimo. Vanduo treniruotės metu šalinamas iš organizmo prakaituojant ( šalinama papildoma šiluma garinant vandenį) ir kvėpuojant. Treniruočių metu dėl vandens praradimo iš pradžių padidėja kraujo klampumas, dėl to didėja širdies darbas – jai tenka stipriau susitraukinėti. Po to seka ištvermės, koordinacijos sumažėjimas, deguonies trūkumas. Dėl to treniruotė tampa neaktyvi, o širdis patirdama dideles apkrovas pamažu hipertrofuoja. Norint išvengti dehidratacijos reikia gerti pakankamą kiekį švaraus gryno vandens. 1 valandą prieš treniruotę reikia išgerti 200 – 400ml vandens. Per 2 valandų treniruotę reikia išgerti nuo 500 iki 1l vandens, atsižvelgiant nuo jos intensyvumo ir išorės temperatūros. Vandenį reikia gerti kas 15 – 20 min mažais gurkšneliais. Treniruojantis patariama gerti švarų negazuotą vandenį. Mineralinius vandenis gerti nepatartina, nes jie prisotinti Na, Ca, K ir kitų elektrolitų. Jų pusiausvyra organizme sudaro tinkamą pH terpę ir palaiko homeostazę. Netekus vandens, elektrolitų koncentracija didėja, o geriant mineralinį vandenį jų dar padaugėja. Dėl to gali išsivystyti pavojigos būklės – alkalozė ir acidozė. Tekstą parengė – Evaldas Kaulinis.
















